Thursday, 27 August 2015

Maldyvų saulėlydžiai

Besileidžiančios saulės magija, kai pasaulis iš mėlynai balto virsta į rožinį. 



Wednesday, 26 August 2015

Šri Lanka: Dramblingas kraštas

Jei paklaustumėte, kas pirmiausia šauna į galvą paminėjus Šri Lanką (apart arbatos žinoma), tai būtų dramblys. Tiek dramblių vienoj vietoj dar niekur neteko matyti. Vaikštančių gatvėmis, nešančių nešulius, nacionaliniuose parkuose, šventyklose. Kur nepažvelgsi  - drambliai bei drambliukai. 

Kad dramblys ypač svarbus Šri Lankos folklorui ir tradicijoms pasako tas faktas, kad per pačią švenčiausią šalies šventę (budistinę) – perveherą, kuomet Kandžio mieste yra išnešamas budos dantis, procesijos metu jis nešamas būtent ant dramblio, ir ne bet kokio, o karališkojo. Kiekvieną gegužę, per pilnatį, švenčiami budistų Naujieji metai, dantis nešamas aplink šventyklą saugioje skrynioje, žinoma, ant paties didžiausio ir gražiausio dramblio. Dramblius prižiūri specialūs varovai mahutai – paprastai žemiausio sluoksnio kaimo bernai, nuskurę ir nesiprausę, bet puikiai pažįstantys ir jaučiantys dramblius.
Kam įdomu į juos kasdienybėj žiūrėti? Mes išsiruošėm į Pinavelą - vienintelę pasaulyje dramblių prieglaudą. Aišku labai turistinė vieta, sakyčiau gan didelė bilieto kaina ir dar pastovūs prižiūrėtojų tampymai už rankovės ir siūlymai nusifotografuot su drambliu. Ne už dyką aišku. Norinčių beje netrūksta. 
Tą dieną kaip tik ir susipažinom su mūsų vairuotoju ir nauju kelionės draugu/asistentu/co-ordinatoriumi/gidu/visų pažįstamu Sangeedu. Jis pasiskaičiavo biznio planą ir susiderėjo, kad mus vežios po Šri Lanką ir likusias dienas. Tai labai įprastas dalykas. Čia galima nebrangiai pasisamdyti vairuotoją visai savaitei. Per dieną kainuoja apie 40 dolerių (gal ir dar mažiau geriau derantis? Man visą laiką atrodo, kad aš nepakankamai deruosi). 
Bet gi grįžkime prie dramblių. Šios prieglaudos kita atrakcija apart fotografavimosi su drambliais yra specialius unikalus popierius iš jų mėšlo. Turistai perką tą popierių labiau nei Luis Vuiton rankinukus per išpardavimą. 
Yra specialūs laikai, kada drambliukai maitinami ir maudomi upėje, todėl rekomenduojama atvažiuoti pagal grafiką norint ką nors įdomesnio pamatyti. Galima ir pačiam pamaitinti drambliukus pienu. 
Netoli tos prieglaudos yra siūloma pasijodinėti drambliais ir nuprausti juos upėje. Šri Lankos drambliai, kaip ir visų kitų Azijos šalių - Tailando, Indijos, Kambodžos ar Laoso drambliai yra mažesni nei Afrikiniai. Be to labai retas dramblys turi iltis. Dramblių šeimas sudaro tiktai moteriškos lyties gyvūnai. Dažniausiai močiutė, mama ir vaikai. Vyriškos lyties drambliai yra poligamiški ir vaikšto iš bandos į bandą. Mūsų dramblytė buvo vardu Monika. 
Mes su drauge labai gražiai pasidalinom pareigas. Ji jodinėjo, o aš vėliau prausiau. Prausimas vyksta smagiai. Paimi kokoso lukštą ir kasai drambliuką. Mane dar paragino, kad aš per švelniai braukau. Atsigulęs upėje milžiniškas gyvūnas atrodė itin ramus ir patenkintas. Vėliau dar apipurškė mus vandeniu. Viena smagiausių akimirkų iš mano kelionių. 

Sunday, 16 August 2015

Seven Sisters - Baltosios sesės

Anglijos pietuose boluoja septynios baltos uolos, kurių paviršiumi galima praeiti 22 kilometrų maršrutą nuo Seaford iki Eastbourne. Bent jau kai ne karšta. O kai karšta, atstumą galima sutrumpinti mašina, padalinant atkarpomis. Žinoma ne mums vieniems kilo minčių pasigrožėti šiais vaizdais saulėtą dieną, todėl žmonių aplink netrūko. Bet kadangi teritorija didelė, jie kažkaip išsibarsto ir labai netrukdo. Bent jau kol neatvažiuoji į Exceat miestelį, kur visi susirenka pietauti. 
Tiesa Seven Sisters baigiasi ties Birling Gap ir tada prasideda Beachy Head.
Mes pietavome labai jaukiame Alfristono miestelyje, truputėlį toliau nuo visų minių. 
Šias uolas galima pamatyti ir tokiuose filmuose kaip Robin Hoodas ar Atonement. 

Monday, 3 August 2015

Pasivaikščiojimas po dailininko Constable vietas

Šį savaitgalį kaip jau neretą susiruošėm į dar vieną žygį. Pasirinkom 17 kilometrų lygų taką iš Maningtree Essexe. Jis gal ir nebuvo toks įspūdingas, kaip kalvotos vietovės, bet už tai nepervargom bei pasižiūrėjom gražių kaimiškų namelių. Pakeliui sustojom išgerti šampano, pagulinėjom ant žolės, paragavom mano keptų sūrio rutuliukų. O viską pabaigėm arbata ant upės kranto. Man patinka vasara! Netgi idealu, kai ne per karšta. Vaikščiojimas gamtoje - pats geriausias poilsis. 

















Friday, 31 July 2015

Šri Lanka vos atvykus

Keliaujant su merginom visda būna itin linksma ir nutinka krūva nuotykių. Jei po atostogų su antra puse įspūdžiai būna maždaug: 'Gerai pailsėjom, įdomu buvo'. Tai sau merginom: 'Nieko sau, kaip čia viskas taip atsitiko?'. Nieko keisto, kad ir atsidūrę Šri Lankoje nenuobodžiavome. Nors šiaip jau mūsų kelionė buvo labai organizuota, su iš anksto suplanuotais viešbučiais ir numatytu maršrutu. Tiesa, vėliau jį koreagavome, o kai kuriuos viešbučius atšaukinėjome ir keitėme. 
Aš visada labai mėgstu tas pirmas akimirkas kitoje šalyje. Ypač kai lėktuvas tuoj pasieks žemę ir tu nusileisi kitoje realybėje. 
Štai ką tik bėgai per Londono darganą, vėlavai priduoti lagaminus, šešias valanda kybojai ore pakeliui į Dubajų, pažiūrėjai Boyhood ir snaudei, tada dar keturias valandas kybojai pakeliui į Colombo, pažiūrėjai Magic in the Moonlight, ir štai tu jau leidies. Tuomet oro uoste eini ieškoti taksi. 
Staiga paaiškėja, kad neturtingoje ir nuskurusioje šalyje tu sėdi naujausioje Toyota Premio, o vairuotojas yra vardu Lucky. Net kelis kartus perklausiam ar čia tikras jo vardas. Jis atkakliai tvirtina, kad tikrai yra vardu Lucky. Na ką gi, stereotipai iškart sulaužyti. Tai gal jų ir nelabai reikia. Štai ponaitis Lucky rieda su trimis merginomis, besistengiančiomis prasikrapštyti užmoegotas akis. Siaurose gatvelėse mašinų kamščiai. Ausyse tuktukų dūzgesys. O ant ekrano žaižaruoja įspūdingi Bolivudo video klipai. Man atvirai pasakius jie visi, kaip ir dainos, atrodo lygiai tokie patys. Bet už tai linksma.
Aš bandau susivokti, kurioje laiko juostoje aš esu, kiek dabar valandų. Karštis maišosi su kondicionieriaus vėsuma. Ryškios spalvos mirga akyse. Žalios palmės, dar žalesni ryžių laukai, spalvoti sariai, oranžiniai vienuolių apsiaustai, vaivorykštės paletės namai ir balionai pakelėse. Bananų kekės, ananasai, kokosai, kario kvapas maišosi su 1930 - ųjų Magic in the Moonlight filmo vaizdais, kur absoliutus neracionalumas nugalėjo logiką. Merkiasi akys, tačiau nenorim miegoti. Kaip čia miegosi, kai tiek visko aplink vyksta? 
Mūsų Lucky sustoja pakelėje nupirkti kokosų. Išgeriam jų vandenį, išskobiam vidų. Visi pojūčiai: skonis, kvapas, rega, klausa, lietimas džiaugiasi naujais patyrimais. O viduje toks pašėlęs jausmas - aš ir vėl keliauju. 

P.S. Naudinga žinoti, kad Pietvakarinėje salos dalyje lietingasis sezonas būna gegužės—rugpjūčio mėnesiais, sausasis — nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Šiaurės rytuose lietingasis sezonas būna spalio—sausio mėnesiais, o nuo gegužės iki rugsėjo — sausasis periodas. Mes vykome Sausio gale į pietvakarius, stengėmės neužtaikyti ant lietaus. Jo ir nebuvo.  




Thursday, 9 July 2015

Blogerių reklamos savaitė

Dabar vyksta blogų reklamos savaitė, todėl pasidalinsiu tais, kuriuos vis dar skaitau. Nors iš tikrųjų mano laiko leidimas prie kompiuterio gerokai sumažėjęs. Gal ką įdomaus atrasit mano sąraše. 
Daugiau apie šią iniciatyvą rasite čia

Lietuviški

http://gyvenugerai.wordpress.com/

http://kootvela.blogspot.com/

http://100dienu.blogspot.com/

http://www.pinkcity.lt/

http://ihavenoteeth.com

http://salomeja.net/

http://nergyvenimo.com/

http://1specialday.blogspot.co.uk/

http://dviraciaisperazija.blogspot.co.uk


Anglų kalba

http://bleubirdblog.com/

http://lovetaza.com/

http://www.luxeat.com - Anglų kalba, bet rašo lietuvė, todėl nežinojau prie kurių priskirti. 

http://littleweekendtrot.wordpress.com/ - Irgi rašo lietuvė angliškai. 

http://www.helluvagirl.lt/lt/ - Dar viena lietuvė, angliškai. 

http://www.thelondoner.me/

http://deliciouslyella.com

http://mimithorisson.com

http://www.junkaholique.com

Monday, 6 July 2015

Mažmožiai

Kartais gerai yra tai, kad nenutinka nieko blogo. Juk kai pagalvoji, kokie dėkingi mes turėtume būti už tas dienas, kai rodos nieko nevyksta. Ankščiau maniau, kad jos nuobodžios. Dabar man tai pačios geriausios, ramybės dienos.
Kai tenka atsidurti skausme ar kažkas didelio netikėto įvyksta, supranti kokie yra vertingi tie momentai, kada viskas yra tiesiog gerai. Mes nežinome ne tik to kas bus rytoj, bet ir to kas bus už valandos. Tik viliamės, kad viskas bus kaip buvę. O kas, jei ne?
Mes kuriame sąlygas laimei, sakydami, kad tik esant tam tikroms situacijoms galim būti laimingi. Tik kažką pasiekę, kažką turėdami, kažkam išsipildžius. Tačiau mieliasia laimė yra iš nieko. Tiesiog laimė be jokios apčiuopiamos priežąsties. Laimė, kurios nesukelia kažkokios išorinės sąlygos. Tokia laimė, kurios jos negali atimti.
Tuomet imi vertinti net ir mažiausias dovanas. Pastebėti nedidelius dalykus. Nebereguliuoji pasaulio, nebandai jo pritaikyti pagal savo norus. Tiesiog priimi, padėkoji ir džiaugiesi.
Nes tai dar viena diena, kada neįvyko nieko blogo, skaudaus ar didelio. Ir tai yra laimė. Kitiems galbūt taip labai nepasisekė.