Thursday, 9 April 2015

Burano sala, kur gyvenimas nebūna pilkas


Burano sala garsėja nėriniais ir spalvotais namukais. Istorija teigia, kad spalvoti namai padėjo žvejams nepasiklysti jūroje ir lengviau atrasti kelią. Laikui bėgant buvo sukurta speciali sistema, pagal kurią išduodami leidimai dažyti. Negali šiaip sugalvoti ir pasikeisti namo spalvą. Dar ši sala nuo seno garsėja neriniais, kurių galima įsigyti ant kiekvieno kampo. Juk reikia kažkuo konkuruiti su Murano ir jų stiklu. Aš norėjau fotografuoti kiekvieną kampelį, nes nagi labai jau gražu. Nuplaukti labai paprasta iš Venecijos. Tikriausiai labiau apsimoka imti turą už 20 EUR, kuris nuplukdo į tris salas - Murano, Burano ir Torcello. Žinomas laikas limituotas tokioj ekskursijoj. Daugiau laiko turintys turistai gali plaukti savarankiškai, bet man pasirodė, kad nuplaukt į vieną salą kainuos panašiai. Nebent ką nors supainiojau. Nežinau, kaip vietiniams gyventojams, bet atvykeliams tokia spalvų vaivorykštė tikrai kelia ūpą. 










Saturday, 14 March 2015

You become real



 'You become. It takes a long time. That's why it doesn't happen often to people who break easily, or have sharp edges, or who have to be carefully kept. Generally, by the time you are Real, most of your hair has been loved off, and your eyes drop out and you get loose in the joints and very shabby. But these things don't matter at all, because once you are Real you can't be ugly, except to people who don't understand.' Margery Williams 'Velveteen Rabbit'. 

Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad visa mūsų kelionė čia yra tam, kad taptume tuo kuo esame, kad taptume tikri. Aš nesuprantu daugybės dalykų ir nežinau kodėl būtent jie man atsitinka. Kai kurie sako, kad mūsų mintys tikrai kuria gyvenimą. Galbūt tai tiesa. Vieni žmonės mane moko nemeluoti, kiti neteisti, treti priimti viską kaip yra. Jie ateina ir išeina. O kai kurie pasilieka. 

Iš tikrųjų, gyvenimas labai banalus. Meilė yra laimė. Ir ne tada, kai tu tikiesi meilės iš kitų, bandai jos gauti ar iššsireikalauti. Bet tada, kai tu myli nepaisant nieko ir nešiojiesi tą jausmą, kas benutiktų. Kai tu laisvai ją duoti ir nesitiki nieko atgal, nes vien nuo to jautiesi laimingas. Ir tikriausiai tai vienintelis dalykas, kuris iš tiesų tau priklauso. 

Aš nežinau kokia yra gyvenimo sistema ir kodėl ji veikia būtent taip. Kodėl liūdniausią naktį gaunų žinutę nuo žmogaus, kuris netyčia važiuoja pro šalį? Kodėl įsuku būtent į to pastato, kur žiūrėjau daug kartų garažą, nes kažkas pasirodo ten gyvena? Kodėl netikėtai gaunu itin nukainotą bileitą į operą, kurią seniai norėjau pažiūrėti? Kodėl gyvenu ten, kur visada norėjau gyventi ir matau vaizdą pro langą, kurį visada norėjau matyti? Kodėl gaunu galimybę ištaisyti klaidas? Ir kodėl nutinka arba nenutinka daugybė kitų dalykų. 

Kai 6-tą ryto žiūriu į saulėtekį ten, kur jau daug kartų žiūrėjau į jį mintyse, negaliu pasikalbėti su absoliučiai niekuo, nes visi dar miega. Suprantu, kad viskas, ką turiu čia ir dabar esu tik aš. Tai kartu ramina ir baugina. Bet žinau, kad viskas bus gerai.  Man nutiks daugybė dalykų ir viskas bus būtent taip kaip reikia. 

Tada ateina rytas, išlenda saulė, prabunda paukščiai ir nebelieka tamsos. Nei už lango, nei širdyje. 


A few times in my life I've had moments of absolute clarity, when for a few brief seconds the silence drowns out the noise and I can feel rather than think, and things seem so sharp. And the world seems so fresh as though it had all just come into existence. I can never make these moments last. I cling to them, but like everything, they fade. I have lived my life on these moments. They pull me back to the present, and I realize that everything is exactly the way it was meant to be. Single Man (The movie 2009)


Sunday, 25 January 2015

Tiesa kitų lūpomis

Gerti su manim kavą yra sunkus darbas, nes pokalbis neišvengiamai pakrypsta į Froidą, gyvenimo prasmę, pamokas, klaidas ir paieškas. Prancūzas tą jau seniai suprato, todėl dabar mes žiūrim filmukus (net ne filmus, anie irgi gali tapti tema giliai diskusijai). Už tai Argentinietis dar taip gerai manęs nepažįsta. Na ką gi...
- Pala, tai tu sakai, kad tau nepatinka, kaip atrodo realybė ir susigalvojai, kad savaip tikėti patogiau. Taip išradai Dievą? 
- Aš neišradau Dievo. Jis tiesiog yra. Ir man labiau patinka tikėti, nei netikėti.
- Tai gyveni iliuzijoje?
- Mes visi gyvename savo galvose. Niekas nesugeba suvokti daugiau nei gali aprėpti jo supratimas. 
Ir taip pokalbis rutuliojosi apie eksperimentus su šimpandzėm, pasąmone, placebo efektą, mirtį ir gyvenimą, mūsų nepasidavimą planuoti, taisykles, kurių patys prisikuriam, psichoanalizę, dėsnius kurie veikia ir sistemą, kurios niekas nesupranta, bet nepaliaujamai ieško atsakymų. 
Jis yra didžiausias ir agresyviausias skeptikas, kuris gins savo požiūrį iki paskutinio kraujo lašo. O vėliau nusišypsos ir pasakys: 
- Taigi aš nieko nesakau, gyvenimas yra labai gražus ir dėsningas. Taip kaip tu ir minėjai. 
Beigi užsirūkys... 

Monday, 19 January 2015

Kai draugystė guodžia meilę

Šeštadienį lankiausi Wallace Collection. Apart viso kito Prancūziško gėrio, man labai įsiminė šis paveikslas. 

Madame Pompadour buvo Liudviko 15-ojo meilužė. Taip, čia jos oficialios pareigos. Su laiku ji tapo pačia svarbiausia ne tik valdovui, bet ir rūmams bei valstybei. Kai aistra išblėso, jų platoniški santykiai tęsėsi visą gyvenimą, o statusas ir įtaka toliau išliko. 

Skulptūros šešėlyje simbolizuoja draugystę, laikančią glėbyje meilę, o šuo simbolizuoja lojalumą. Nors meilę sunku apibrėžti, ji dažnai asocijuosasi su drugeliais pilve ir polėkiu. Draugystė - rami, kantri ir priimanti. Ji daug stipresnė. Man kartais atrodo, kad daiktus įvardiname netikrais vardais. Dažnai juos sumaišome, manydami, kad laikini dalykai tokie reikšmingi. Tas kažkas, kas įvardinama kaip draugystė mano manymu ir yra tikroji meilė. 


O čia mes:
- Hm... kūno dalių guminukai? 
- Well, I know my crowd. 
- Ištraukiau smegenis ir širdį!
- Valgyk abi, vistiek jos pas tave visą laiką pešasi.
- Kaip būtų puiku neturėti nei smegenų, nei širdies, nemanai? Būtų taip lengva. 
- Bet juk būtų neįdomu!

Įvardinti dalykai tampa ne tokie baisūs. Man ramiau, kai jau žinau, jog mes ir esam ta skulptūra. 

Sunday, 18 January 2015

Vienintelis Rainforest JAV, kuris yra... Puerto Rico

El Yunque yra vienas iš Puerto Rico pasididžaivimų ir turistų atrakcijų. Į jį kaip ir visur kitur galima nusigauti kartu su grupe, organizuotais turais arba pačiam nuvairuoti mašiną. Spėkit kurį variantą pasirinkom? Aišku vairuoti mašiną. Kas ją vairavo? Taigi aš. Nesutrikau nei autostradoj, nei vingiuotuose kalnų keliukuose. Tik truputėlį pametėm kryptį begrįždami į miestą. Kai nelabai tvarkingam rajone norėjau sustoti paklausti kelio, draugės choru sušuko 'nei nebandyk' ir užspaudė durelių spyneles. Todėl teko kurį laiką pasisukioti ratais, kol radom daug maž pažįstamus ženklus.  
Taigi apie tą civilizuotąjį Rainforest. Viskas labai patogu ir komfortabilu. Įvariausios tvorelės, takeliai, apžvalgos aikštelės. Gerai, kad augalija taip išvešėjusi, kad vistiek palieka nors kiek laukinio įvaizdžio. Kad ir kaip žmonės stengėsi prikaišioti civilizacijos atributų. Nors tikiu, jog tikriausiai yra ir sudėtingesnių trails, kurių mes neaplankėme dėl laiko trūkumo. Todėl nepeiksiu aš čia to miško autentiškumo. Smagu pabūti gamtoje ir žalumoje bet kokiu atveju bei pasivaikščioti po lapijos tankumynus. 

Wednesday, 14 January 2015

Wednesday, 31 December 2014

2014-ieji... Oh what a year!

Štai ir vėl metų galas. Prašuoliavo jie žirgo tempu. Visko buvo. Atsirado nauji žmonės, nauji hobiai ir daug filosifijos bei gyvenimo čia ir dabar. Apibendrinant, galėčiau pasakyti - gyveni ir mokaisi, o kai kurias pamokas atkakliai kartoji.
Dolce Vita blogą šiemet apleidau ir palikau kerpėti, bet vis dar turiu vilčių jam suteikti antrą kvėpavimą ir kada nors surankioti kelionių prisiminimus. Šiemet palyginus su pernai keliavau truputį mažiau, bet už tai toliau. 

Apibendrinti pastebėjimai apie metus:
1. Beveik mečiau dažytis. 
2. Ėmiau nebesiskirti su Converse sportbačiais.
3. Atsirado krūva vyriškos lyties draugų.
4. Karts nuo karto užeidavo laikini vegetarizmo periodai, kurie greit baigdavosi. 
5. Nemažai laiko praleidau gamtoje, net neskaitant kasdieninio pasivaikščiojimo namo per parką. 
6. Manau, kad patobulinau fotografavimo telefonu meną, nors žinoma gaila, kad foto aparatą vis rečiau paimdavau į rankas. 
7. Pradėjau šnekėti su geresniu anglišku akcentu, bet nelaimei nebegaliu nustoti įterpinėti angliškų žodžių, kai kalbu lietuviškai. 

Sausis

Pirmąjį metų mėnesį netrūko įspūdžių ir kelionių. Tiek į šaltuosius kraštus - Suomiją ir Norvegiją.

Tiek į šiltuosius - Tailandą, kuris mano nuostabai man patiko daug labiau nei tikėjausi. 

Vasaris

Beatostogaudama išsisukau koją, todėl iš vasario prisimenu tik nepaliaujamas kovas su 'nuostabia' Anglijos sveikatos sitema, kad gydytų mane kažkas pagaliau. Tačiau, kai man buvo pareikšta, kad mano labai skubus scan numatytas po mėnesio (nepaisant to, kad aš nepaeinu, mano koja nesilanksto ir galas žino, kas jai išvis yra), susikroviau lagaminą ir tuoj pat išdūmiau į Lietuvą nuosekliam tyrimui ir gydimui. 
Kadangi iš Vasario neturiu nei vienos nuotraukos, įdėsiu kanalų fotosesiją darytą kažkada ankščiau, nes mano gyvenimas ir maršrutai šiais metasi sukosi būtent aplink kanalus. 

Kovas

Pirmąją pusę praleidau besilankydama pas gydytojus ir besimokydama vaikščioti iš naujo. Per skausmus lankstydama koją, tikėdamasi, kad pati sugis be operacijos ir viskas bus gerai. Ačiū Dievui taip ir buvo.
Mėnesio gale jau sulenkdama 90 laipsnių kampu skridau į Bolonijos knygų mugę, kur mano džiaugsmui sugebėjau nusėdėti ant kėdės ir neatrodyti juokingai. Netgi aplankiau Romą, kur su ištinusia koja vaikščiojau po įvairiausius griuvėsius, valgiau picą ir gelato

Balandis

Negalėdama atsidžiaugti sugrįžusiu gebėjimu normaliai vaikščioti, tik tą ir dariau. Vaikščiojau, vaikščiojau ir vaikščiojau visur, kur tik galėjau nueiti. Taip pat grįžau savanoriauti pas vaikus. Pagal nuotraukas sprendžiant mano Balandis atrodė maždaug taip. 

Gegužė

Vėl kelionių metas! 

Aplankiau New York, kur supratau, kad be ID geriau neiti iš namų, ir dėl to truputėlį neteko pasidžiaugti naktiniu gyvenimu. Už tai dieniniu džiaugiausi dar ir kaip. 
Puerto Rico, kuriame buvo visko ko reikėjo - jūros, tropinių miškų, arklių, koteilių, salsos ir saulės. Kaip matote mano skrybėlė be abejo buvo su manim. 
Grįžusi į beveik jau gimtąją Angliją, radau naują susižavėjimo objektą, kuris savo ruožtu labai žavėjosi dviračiais ir futbolu. Todėl turėdavau ką aptarinėti su kolegėmis per pietų pertraukas, kurios atrodė maždaug taip. 


Birželis

Kadangi vyko futbolo čempionatas ir visi dėl jo ėjo iš proto. Šis puikus laisvalaikio švaistymo būdas neaplenkė ir manęs. 

Tiesa dar trumpam buvau Prahoje. 

Labai pamėgau iš mūsų balkono stebėti kaip leidžiasi saulė.
Beigi sužinojau apie tokią grupę kaip Arcade Fire, kurie koncertavo Hyde Parke.

Liepa

Lankiau draugę Hagoje, kur domėjomės menu ir vaikštinėjom prie jūros ir daug plepėjom. Oras ne pagal prognozes buvo fantastiškas. 
Dar su kolegėmis darėme spalvotų suoliukų turą, kurių gausybė vasarą buvo pridygę.
Ir šiaip būta saulėtų dienų.

Rugpjūtis

Buvo vakarėlis a la Austin Powers style mūsų įmonės savininko penthouse. Mano kolegos pamišę dėl asmenukių (kas per žodis...Na tikrai).

Grįžau atostogų į Rūgpienių kaimą, prieš tai dar trumpam užšokusi į Latviją ir Estiją. No place like home kaip sakoma. 

Rugsėjis

Įvyko filmo scenarijaus vertas incidentas, ko pasekoje mano kolegė ir geriausia patarėja gyvenimo klausimais išsireiškė: 'Some women go crazy shopping and change hair color, but you signed up for a philosophy class'. Taip prasidėjo mano filosofiškas ruduo. Maža to į mano gyvenimą sugrįžo Prancūzas, kurį netgi paverčiau savo draugu. Na tiek, kiek išvis įmanoma su juo būti draugais. Beigi pradėjau šokti, kas man labai patiko ir net neketinu nustoti. 
Dar gi sugalvojau, kad geriausia terapija yra Walking & Talking, todėl visus tempiau pasivaikščioti, bei važiavau į countryside. Vieną kart net nuėjau apie 20 km, kas man yra didis pasiekimas, bet kitą dieną kojos ne itin juo džiaugėsi. 

Spalis

Toliau sau šokau, filosofavau, pramogavau (t.y dirbau) Frankfurto knygų mugėj, morališkai palaikiau Prancūzą, žiopsojau į tiltus ir į liūtų skulptūras. 
Beigi įsigijau bėgiojimo batus, kas mano manymu turėjo įkvėpti daugiau bėgioti. Deja nepasiteisino, kaip ir teniso raketės turėjimas neprivertė žaisti teniso. Bet visada yra 'viena diena, kada jau būtinai, būtinai'... :) 


Lapkritis

Paminėjau savo gimtadienį, iš kurio neturiu beveik jokių nuotraukų. Be to vos ne išsisukau kojos ir vėl bešokdama. Laimei viskas baigėsi gerai. 
Iš pradžių sutikau Argentinietį, iš kurio pasisekė nusilipdyti draugą. 
O vėliau sutikau advokatą, kuris žiūri tokius filmus kaip English Patient ir Single Man, žavisi Šekspyru, išrenka juokingus humoro šou (patikėkit su anglų humoru man yra bergždžias reikalas) ir visada man turi arbatos puodelį (very English thing). Žinoma, kai jau jis apsidžiaugė, kad per šalta Conversams, atėjo laikas Uggsams! Mano įsitikinimu tiek vieni, tiek kiti visai netrukdo eiti for a drink Savoy, nors kiti gal ir nesutiktų. 

Gruodis

Kaip ir visada kupinas linksmų susibūrimų, tiek darbe, tiek namie. Labai baltos ir gražios Kalėdos Lietuvoje bei laukiantis Naujų Metų sutikimas Londone. 

Net nenoriu žinoti, kas bus kitais metais, nes šiuo metu taip gerai, kad geresnės pabaigos (ypač su tokia metų pradžia net negalėjau tikėtis). Na o jei gyvenimas turi paruošęs daugiau pamokų, mielai ruošiu namų darbus. Beje, jau suplanuota nauja kelionė, kažkur toli kur šilta. Kaip gi kitaip? 

O svarbiausia parašyta čia.