Monday, 25 April 2016

Barbadosas: Ketvirtoji diena vietinis paplūdimys ir SUP pamoka


Štai kažkaip taip atsitiko, kad susipažinom su vietiniu SUP (stand up paddle boaring) instruktorium Ryan, kuris sutiko mus nemokamai pamokyti. Kadangi pamoka laukė tik vakare, dieną nutarėm per daug nesivarginti, niekur nevažiuoti beigi praleisti dieną prie namų esančiame paplūdimyje. Į tą paplūdimį beveik niekas neužklysta, nes maudytis tai negalima. Bet degintis pats tas. Jūra, bagos, saulė. Ir jokių žmonių. Na gal vienas kitas. 
Kaip paaiškėjo labai protingai padarėme likdamos prie namų. Besidegindamos s tuštutėliame pajūry vis dėl to susitikome vietinį, kuris nepatingėjo apžiūrėti mūsų mašiną prie apleisto namo, paėjėti iki jūros bei pranešti, kad nuleista padanga. Nuostabu! Gerai, kad buvome prie namų ir kad kažkas mums pirštu į tą padangą pabaksnojo. Pasiskambinau nuomos kompanijai. T.y. tam mūsų dude, surašinėjančiam dokumentus stovėjimo aikštelėje ir imančiam užmokęstį grynais. Mūsų nuostabai mašina tikrai apdrausta ir ne už ilgo atvažiavo kitas dude, susirinko padangą, uždėjo laikiną ir pasakė, kad atveš vakare kai pataisys. 
- Tai kad mes būsime kažkus Port St. Charles. 
- Nieko tokio, pasakykit kur būsit ir atvažiuosiu bet kur. 
Nuostabūs mažos salos privalumai. Beje taip jie ir padarė. Vėliau paskambino ir susirado mus restorano stovėjimo aikštelėje. Ten tą padangą ir pakeitė. Ot paprastas gyvenimas. Tai ne Londono biurokratizmas. 
Kol keitėm padangą pasirodo Ryan kažkur netoliese surfino ir vakarop pasitiko mus sankryžoje prie violetinio namo. Jo nuotrauką dar prieš važiuodama į Barbadosą buvau mačiusi. Ir štai paaiškėjo, kad jis mūsų kaiminystėje, priklauso kažkokiam Šveicarų milijonieriui, kuriam tiesiog patinka kolekcionuoti namus. 
Eilinį kartą kirtome visą salą iš rytų į vakarus. Atvažiavus į paplūdimį naujasis mokytojas pravedė mums ilgiausią instruktažą. Kaip reikia atsistoti ant tos lentos, kaip laikyti pusiausvyrą,kaip irkluoti, ką daryti jei staiga pakiltų vėjas. Pasiklausius atrodė baisiai sudėtinga, bet buvo daug paprasčiau. Sakė nukristi tikimybė gal 20%. Nenukritom nei karto. Beplaukiojant dar ir nuotraukų krūvą prifotografavo. 
Taip ir palydėjome saulėlydį besisūpuodamos ant bangų. 


Thursday, 21 April 2016

Barbadosas: Vis dar trečioji diena. Kaip mes vakarienės ieškojom.

Kaip pasigaminti vakarienę Barbadose. 
Sustojam prie daržovių ir vasių kioskelio. Nusiperkam arbūzą ir pomidorų,
- Ar nepasakytumėt, kur rasti žuvų turgų? - klausiu moteriškės.
- Hm... Kaip čia jums paaiškinus. Geriau paprašysiu ko nors kad parodytų, - nusprendžia kulniuodama į šalia esantį barą. Mes sutrikę sekam iš paskos. - Štai jis gali su jumis važiuoti ir padėti rasti kelią. 
Nuo stalo svyruodamas pakyla vyras suplyšusiais džinsais, dredais ir stiklinėm akim su brendžio taure rankoje. Aiškiai ta taurė jam nei pirma, nei paskutinė šiandien, Mes abstulbę trypčiojam. 
- Nebijokit. Jis geras žmogus, - užtikrina moteriškė, kol anas su pasitikėjimu jau žygiuoja link mūsų mašinos. 
- Aš sėdėsiu priekyje, - pareiškia lipdamas vidun, - Ir nustokit kalbėtis ta keista kalba tarpusavyje. 
- Eeee... Mes gal kažkaip persigalvojom ir gal geriau nevažiuosim dabar tos žuvies... 
- Na jau čia dabar. Aš jums suorganizuosiu nuolaidą. Be manęs nulups dvigubą kainą, - nei neketina lipti laukan. - Ir beje išsipūsk nosį.
- Tai kad neturiu servetėlės, - tariu pavargusiu balsu suprasdama, kad jis greičiau mirs nei neparodys mums kur yra tas turgus. 
- Na tai sustokim prie mano baro, Jis kitoj gavės pusėj. 
Pajudam link jo baro, iš kurio jis grįžta nešinas krūva servetėlių ir pasipildęs brendžio taurę.
Kol dešimt minučių važiuojam link turgaus monologas vyksta maždaug taip:
- Taigi privažiuoja čia visokie milijonieriai ir žvaigždės. O mes niggers could not care less. Mes sau gyvenam savo gyvenimą. Aš esu šios vietos mafija. Viską prižiūriu. Turiu savo barą. Bet jau greit važiuosiu į Angliją. Mano duktė gyvenam Amerikoje. Tai va dirbau kažkada milijonieriui, ir man visai vienodai ta jo vila. Mes niggers gyvenam sau kaip gyvenę... O jūs negeriat?
- Eee... Mes už vairo. 
- Taigi čia Karibai. Visi vairuoja girti. Ir rūko žolę. 
Pagaliau privažiuojam vietą, kur turėtų vykti turgus, bet viskas uždaryta. Mūsų naujasis pažįstamas kažkur dingsta. Mes sėdim ant laiptelių ir laukiam. Po kelių minučių pasirodo.
- Nuėjau pas šeimininkę, bet nebeturi likusios nuo ryto žuvies. Kaip čia negerai išėjo. Gal aš nupirksiu vėliau jums tą žuvį ir jūs užvažiuokit pas mane į barą. 
- Ne, ne, mes galim grįžt vėliau.
- Jūs galit grįžti??? - Sušunka apimtas euforijos. - Užsukit pas mane į barą.
Vėl kaip ir visiems prižadama, kad būtinai užsuksim, nes tai vienintelis būdas nuraminti svetinguosius Barbadosiečius.  
Kiek vėliau vėl grįžtam su viltimi susiruošti vakarienę ir vėl viskas uždaryta. 
- O tai turgus nedirba šiandien? - klausiam senuko sėdinčio pakelėj. 
- Ne, dirba tik pirmadieniais ir antradieniais. 
- Gal dar kur nors netoliese mes galėtumėm nusipirkt žuvies?
- Eikit paklaust žvejų, - pamoja į ką tik parplaukusią valtį. 
Nuo kranto matome, kad jie grįžo ne tuščiomis kaip mat pralinksmėjam. Tenka sulaukti kol kapitonas išlips į krantą ir mums viską papasakos bei aprodys. 
Atsinešęs maišą žuvų išsitraukia svarstykles ir viską paberia ant žemės. Rinkitės kurios norit. Pasižiūrėti sandėrio susirenka pusė kaimo. Po sekundės stovime apspistos dešimties vyrų. Galiausiai išsirenkam kelias žuvis ir mūsų paklausia ar norėtumėm, kad jas išdarinėtų.
- Taip, taip, - nudžiungam mes. 
Dar kokį pusvalandį sėdim ant jūros kranto ir žiūrim kaip kapitono padėjėjas darinėja žuvis, viršininkui viską stebint iš aukšto. Padėjėjas skrodžia, gramdo žvynus, krapšto vidurius ir plauna jūroje. O likusias žuvis nutūpia musės bei užpuola vabaliukai. Mes bandom įsivaizduoti galutinį rezutatą gardžiai garuojantį lėkštėse ir stengiamės nekreipti dėmesio į dabartinį vaizdą. Šiaip ar taip juk žuvys šviežios, tiesiai iš jūros. Galiausiai darinėjimo darbai baigiasi ir viską sudėjęs į maišelį mums iškilmingai įteikia. Mes jam iškilmingai įteikiam keletą dolerių už sunkų triūsą. 
Valio! Misija vakarienė pavyko!




Monday, 18 April 2016

Barbadosas: Trečioji diena. Batsheba uolos ir baseinai

Šiandien nutarėm niekur toli nevažiuoti. Užteks ir Batsheba miestelio penkios minutės nuo namų. Į jį turistai iš kito salos galo atobusais atvažiuoja pasifotografuoti. Nes gi mat toks neįprastas Karibams kraštovaizdis. Uolos, nežydras vanduo, milžiniškos bagos ir kas smagiausia maži baseiniukai olose. Maudytis ne tik kad negalima, bet kiekvienas einant pro šalį būtinai įspės kaip tai pavojinga. Tai giliau kelių į jūrą ir nebridom, tik į tuos baseiniukus, atskirtus nuo didžiulių bangų ir povandeninių srovių. Juos beje ir vėl parodė paslaugus vietinis - gelbėtojas. Jam tą dieną buvo išeinginė, tai nutarė pasurfinti. Kaip ir keletas kitų vandens sporto mėgėjų. 
Taip visą dieną ir prasivoliojom ant smėlio karts nuo karto pasipliuškendamos ir į banglentininkus bežiūrėdamos. 









Galvojom, kaip čia taip diena praėjo be nuotykių... Kol nenutarėm paieškot žuvų turgaus ir pasiruošt vakarienę

Thursday, 14 April 2016

Barbadosas: Antroji diena Fryers Well Bay ir nelegalus apsilankyma privačiam paplūdimy

Intensyviai pagooglinus kokie dar paplūdimiai rekomenduojami Barbadose, aptikau patarimą apie secret Fryers Wells įlankėlę. Secret tikriausiai ta prasme, kad aplink nėra jokių viešbučių, tik vilos, namukai ir prieplauka, kur išgaunamas cementas. Kažkaip net tie cemento pastoliai žydram jūros fone visai gražiai atrodė. Po vakarykščių bangų man svarbiausias kriterijus buvo tas, kad galima maudytis. 
Pasukę visais įmanomais keliais ir grįžę atgal, kai jau net variantų nebeliko ir galiausiai dar vieno vietinio pasiklaususios ir palydėtos į mažą gyvenamą gatvelę pagaliau radom tą slaptą paplūdimį. Tiesa sakant radom vilų rajonėlį ir kažkokias statybas. Nelabai žinodamos, kur palikt mašiną, galiausiai tose statybose ir palikom. 




Apart statybinikų, poros žvejų ir keleto turistų paplūdimys tikrai buvo tuščias. Apsidžiaugę pasitiesėm rankšluosčius, pasiemėm knygas ir nusiteikėm poilsiauti. Kai staiga... 
- Sveikos merginos! Iš kur jūs? Kaip patika Barbadosas? 
 O ne! Tik ne vėl!
- Aš čia va prie pat gyvenu, pamačiau jus pro langą. Galvoju ateisiu pasisveikinsiu. Paprastai kriaukles ir apyrankes pardavinėju. Bet šiandien man laisvadienis, - porino draugiškas jaunuolis. - Dar ir masažus darau. 
- Aha, kaip tau gerai. Mes tai va knygą ir žurnalą skaitom. Labai įdomu. 
Jaunuoliui tai nepasirodė joks nepatogumas toliau tęsti pokalbį. Net ir tai, kad pasakėm, jog mes ištekėję nepadėjo. Visas dvi valandas jis pasakojo savo gyvenimo istoriją. Kaip ieško nuotakos, kaip įsimylėjęs buvo merginą iš Kanados. Beje, Kanadiečių į Barbadosą atvažiuoja labai daug. 

Vėliau dar ir kažkoks jo draugas ar pusbrolis su valtim prisistatė ir siūlė paplaukioti. Žodžiu knygos nelabai paskaičiau. Po poros valandų, kai jau galėjom rašyti memuarus apie kaimyno meilės istorijas, pasakėm, kad turim važiuot pas savo išgalvotus vyrus, kurie žaidė išgalvotą golfą. 
- Tai gal norit į BBQ rytoj atvažiuoti. Aš jums kitus gražius paplūdimius parodysiu, - vis dar neprarado vilties naujasis draugas. 
- Aha, rytoj, - kaip visada prižadėjom. 

Pasirinkom netoliese esantį Reeds Bay, kitą rekomenduojamą gražų paplūdimį. Pravažiavom St. Charles uostą.
Bet niekaip neradom kur tas mūsų pasirinktasis pliažiukas ir kur apsikritai reikės pasistatyti mašiną. Užsukome į Ocean Edge Appartments pasiklausti. Beieškodamos registratūros ar kokio darbuotojo pamatėm, kad ir čia paplūdimys neblogas, be to jau prisiparkavom, tai nutarėm pasilikti. Kam sau sunkinti gyvenimą? Niekam nesukėlėm įtarimo, kol išeinant viena tetulė nepakėlė skandalo, kad einam pro jos privatų kiemelį. Vis tiek jau išeidinėjom, tai atsiprašėm ir tiek. 


Taip ir prasivoliojom ant gultų likusią dienos dalį. Netgi knygą pagaliau paskaičiau. 
Dar teko džiaugsmo pasivažinėt vandens motociklu už kurio 20 min sumokėjau gal 20 svarų ir tai po ilgų derybų. Už tai mano motociklo vairuotojas aprodė prabangiausią salos viešbutį Sandy Lane ir papasakojo, kur apsistoja Rihana, Lewis Hamilton bei Simon Cowell. Turėsiu omeny.