Vieques, Puerto Rico
Na štai ėmiau šiandien ir pagalvojau, kad nieko čia nebus, reikia pagaliau Puerto Rico aprašyti. Šiame pasaulio kampe lankėmės Gegužę, bet įspūdžiai dar nelabai pribėso. Ir šiaip kai už lango dargana, tik apie saulę ir belieka svajoti.
Pradėkime nuo Vieques, mažos salelės, kur veši džiunglės, laksto laukiniai arkliai, visi važinėja džipais, o paplūdimiuose nėra žmonių. Ir šiaip visoje saloje nėra žmonių. O tie keli, kurie yra, labai linkę bendrauti ir visko klausinėti. Pvz iš kurio miesto kilęs Rolling Stones lyderis. Aš be abejo prieš kelionę labai jaudinausi dėl vairavimo, ir skaičiau viską kas tik įmanoma, kad susidaryčiau įspūdį apie kelius. Nepaisant visokių gąsdinimų ir pasisakymų, kad nevažiuokit į paplūdimį, nes užstrigsit ant smėlio (pasitaiko ir tokių) galiu pasakyti, kad vairuoti tiek Vieques, tiek San Juan buvo nesudėtinga. Vieques dėl to, kad ji šiaip jau beveik tuščia buvo, tik nepatogumas, kad šalutiniai keliai duobėti. O San Juan tikėjausi, kad bus vien pamišę vairuotojai, chaotiškai pypsintys ir panašiai, bet man taip visai nepasirodė ir viskas praėjo skandžiai.
Taigi vos atvykę į Vieques, jau temstant sulaukėm savo agentūros darbuotojų, kurie susirinko mus ir porą kitų keliautojų ir nuvežė į savo ofisa. Ten laukė išrikiuotos eilės vienodų džipų ir kaip supratau kitokių transporto priemonių jie nelabai ir turi. Kol pasirašėm popierius jau ir sutemo, taigi man teko vairuoti aklinoje tamsoje, be jokių kelio ženklų ir vis išbėgant kokiam arkliui ant kelio. Tiesa turėjome šiokį tokį žemėlapį, kurio dėka viso labo tik su vienu pasiklydimu radom savo Haciendą Tamarind. Ji buvo vos už kokio kilometro nuo mažutėlaičio miestelio, kur vėliau nudardėjom vakarienės. Man atrodo saloje tik ir tėra du miesteliai - didesnis ir mažesnis. O ją visą apvažiuoti galima labai greitai.
Pagrindinė atrakcija be žavių paplūdimių yra šviečianti lagūna, kuri pasirodo turistams rodoma tik savaitgaliais. Mat didelis lankomumas ėmė kelti ekologinius pokyčius ir kenkti šviečiančioms bakterijoms. Kadangi mes lankėmės ne savaitgalį, taip jos ir nepamatėm.
Kelias dienas praleidom skirtinguose paplūdimiuose gurkšnodami kokoso pieną bei įsijautę į atradimų dvasią vairavom savo džipuką duobėtais keliais per džiungles skambant bachatai ir merengei. Beje Enriques Bailando buvo Top hitas, iki atostogų galo jau mokėjau šią dainą mintinai.
Pradėkime nuo Vieques, mažos salelės, kur veši džiunglės, laksto laukiniai arkliai, visi važinėja džipais, o paplūdimiuose nėra žmonių. Ir šiaip visoje saloje nėra žmonių. O tie keli, kurie yra, labai linkę bendrauti ir visko klausinėti. Pvz iš kurio miesto kilęs Rolling Stones lyderis. Aš be abejo prieš kelionę labai jaudinausi dėl vairavimo, ir skaičiau viską kas tik įmanoma, kad susidaryčiau įspūdį apie kelius. Nepaisant visokių gąsdinimų ir pasisakymų, kad nevažiuokit į paplūdimį, nes užstrigsit ant smėlio (pasitaiko ir tokių) galiu pasakyti, kad vairuoti tiek Vieques, tiek San Juan buvo nesudėtinga. Vieques dėl to, kad ji šiaip jau beveik tuščia buvo, tik nepatogumas, kad šalutiniai keliai duobėti. O San Juan tikėjausi, kad bus vien pamišę vairuotojai, chaotiškai pypsintys ir panašiai, bet man taip visai nepasirodė ir viskas praėjo skandžiai.
Taigi vos atvykę į Vieques, jau temstant sulaukėm savo agentūros darbuotojų, kurie susirinko mus ir porą kitų keliautojų ir nuvežė į savo ofisa. Ten laukė išrikiuotos eilės vienodų džipų ir kaip supratau kitokių transporto priemonių jie nelabai ir turi. Kol pasirašėm popierius jau ir sutemo, taigi man teko vairuoti aklinoje tamsoje, be jokių kelio ženklų ir vis išbėgant kokiam arkliui ant kelio. Tiesa turėjome šiokį tokį žemėlapį, kurio dėka viso labo tik su vienu pasiklydimu radom savo Haciendą Tamarind. Ji buvo vos už kokio kilometro nuo mažutėlaičio miestelio, kur vėliau nudardėjom vakarienės. Man atrodo saloje tik ir tėra du miesteliai - didesnis ir mažesnis. O ją visą apvažiuoti galima labai greitai.
Pagrindinė atrakcija be žavių paplūdimių yra šviečianti lagūna, kuri pasirodo turistams rodoma tik savaitgaliais. Mat didelis lankomumas ėmė kelti ekologinius pokyčius ir kenkti šviečiančioms bakterijoms. Kadangi mes lankėmės ne savaitgalį, taip jos ir nepamatėm.
Kelias dienas praleidom skirtinguose paplūdimiuose gurkšnodami kokoso pieną bei įsijautę į atradimų dvasią vairavom savo džipuką duobėtais keliais per džiungles skambant bachatai ir merengei. Beje Enriques Bailando buvo Top hitas, iki atostogų galo jau mokėjau šią dainą mintinai.
Comments
Post a Comment